Antsvoris yra viena iš labiausiai paplitusių, tačiau  išvengiamų sveikatos problemų, kurias turi šunys. Būdami augintinių savininkais, mes esame atsakingi už tai, kad mūsų šunys būtų sveiki, įskaitant jų svorio kontrolę.

TAIGI, KIEK TURI SVERTI JŪSŲ AUGINTINIS?

Savaime suprantama, kad tinkamas jūsų šuns svoris priklauso nuo jo veislės. Pvz., Vipetų kūno sandara labai skiriasi nuo Niūfaundlendų. Kiekvienos veislės svoris yra skirtingas, ir jei jūsų augintinis atitinka standartus nerimauti nereikia.

Svorio pokyčiai dažnai nėra tokie pastebimi, ypač jei pokyčiai vyksta palaipsniui. Jei nerimaujate dėl savo šuns svorio, yra keletas pagrindinių vaizdinių rodiklių, kurie gali padėti nustatyti, ar jie turi ar neturi antsvorio.

Ar matomi šonkauliai, stuburas ar kiti kaulai? Ar galite juos pamatyti iš tolo? Jei taip, tai gali būti ženklas, kad jūsų šuns svoris yra per mažas.

Ar vos matote šonkaulius, ar jie nėra matomi iš viso? Tai gali reikšti, kad jūsų šuo turi antsvorio. Taip pat, yra kitį medicininių problemų, kurios gali sukelti pilvo pūtimą. Tokiu atveju geriausia keliauti pas veterinarą apžiūrai.

Galbūt jūsų šuo turi didelį, išsipūtusį skrandį, kuris kabo per žemai? Tai dar vienas ženklas, kad jūsų augintis gali turėti keletą nereikalingų kilogramų.

KAIP SUKONTROLIUOTI ŠUNS MITYBĄ?

Čia yra keletas patarimų, kaip pradėti augintinio lieknėjimo kelionę:

1. Kai kurios veislės turi didesnį polinkį antsvoriui, o tai, vyresniame amžiuje gali sukelti tokių problemų kaip klubo sąnario displazija. Prevencija yra geriau nei gydymas, taigi, jei žinote, kad jūsų augintinio veislė linkusi į nutukimą, rinkitės specialų maistą. Gamintojai dažniausiai tokį maistą žymi  „Light“.
2. Pasikonsultuokite su specialistu prieš keisdami šuns mitybos rutiną. Kai kuriais atvejais nutukimą lemia kita pagrindinė sveikatos būklė, kaip nepakankama skydliaukės veikla, kuri įtakoja svorio padidėjimą.
3. Padidinti krūvį. Jei pridėsite bent papildomas 10 minučių jūsų vakariniam pasivaikščiojimui ar nusipirksite naują žaislą, pavyzdžiui, kamuoliuką, tai gali padaryti didelę įtaką ilgainiui.
4. Pašarai pagal tikslinį svorį. Tai gali atrodyti paprasta, bet labai svarbu šerti augintinį tinkamu kiekiu maisto skirtu jo sudėjimui. Šunų ėdalo rekomendacijos grindžiamos idealaus veislės svorio išlaikymu, todėl, jei šuo jau turi antsvorio, įsitikinkite, kad maitinate jį tinkamo dydžio porcijomis.
5. Nuolatinis užkandžiavimas. Dienos eigoje vienas užkandis čia ar ten, ir netrukus susidarys viena porcija maisto. Jei jūsų šuo valgo sausą maistą, kai sveriate savo dienos porciją, atidėkite keletą kasnelių, skirtų skanauti likusią dienos dalį. Tokiu būdu jie vis tiek jaučiasi taip, lyg gautų skanėstą, tačiau nevalgo papildomų kalorijų.

KOKS MAISTAS TINKAMIAUSIAS IDEALIAM ŠUNS SVORIUI PALAIKYTI?

Nors mankšta yra geras būdas padėti jūsų šuniui numesti svorio, tačiau kartais dėl ligos ar senatvės šunys gali būti mažiau aktyvūs. Vyresnio amžiaus šunys dažnai būna mažiau judantys, tai reiškia, kad jie sudegina mažiau kalorijų, todėl jų maiste turėtų būti mažesnis riebalų procentas ir mažiau angliavandenių.

Visi grūdai turi daug angliavandenių, kurie greitai išskiria energiją, todėl jų geriausia vengti, tačiau saldžiosios bulvės lėtai išskiria energiją ir yra puikus tirpių skaidulų šaltinis, todėl tai puikiai papildo jūsų šuns mitybą.

Būkite sąmoningi reguliuodami augintinio svorį, ir atsiminkite, kad stabiliai metamas svoris laimi lenktynes – sveikas svorio metimas yra 1% kūno masės per savaitę. Jei pastebėsite dramatiškus pokyčius, apsilankykite pas veterinarą, kad išvengtumėte kitų sveikatos problemų.

Jei pakeisite savo šuns mitybą į begrūdę, nenustebkite, kad šuo iš pradžių atrodys alkanas. Kadangi maistas be grūdų dažnai būna  iš aukštesnės kokybės ingredientų, tai reiškia, kad jūsų augintiniui reikės suvalgyti mažesnę porciją maisto. Augintinio skrandžiui reikės laiko prisitaikyti prie sumažėjusio maisto kiekio, tačiau nesijaudinkite, šuo vis tiek patenkins visus savo mitybos poreikius su rekomenduojama porcija.

KAIP IŠMOKYTI SAVO AUGINTINĮ NEPRAŠYTI SKANĖSTO?

Pirmiausia, kodėl šuo prašo? Dažniausiai taip yra todėl, kad mes sustiprinome šį elgesį, nes norime jiems duoti skanėstą kaskart kai tik augintinis prašo, tačiau tai labai slidus kelias.

Čia yra keli svarbiausi patarimai, kaip nutraukti šį ciklą:

1. Naudokite žaislus vietoj skanėstų. Užuot davę šuniui kasnelį iš savo lėkštės, naudokite jo mėgstamą žaislą.
2. Nevalgykite prie savo augintinio. Kai valgote, kvapai gali užgožti jautrų šuns kvapo pojūtį, ir mes visi žinome, kad nėra nieko blogiau, nei užuosti skanų maistą, kurio negalite gauti. Tai taip pat atgrasys žmones šerti augintinį maistu nuo stalo.
3. Sudėliokite jo valgymo laiką. Jei maitinate savo šunį tik kartą per dieną, apsvarstykite galimybę suskaidyti juos į du ar tris atskirus patiekalus, tačiau įsitikinkite, kad visą dieną šeriate tik tokiu pat kiekiu. Jei vieną iš šių valgymų valgysite ir patys, labiau tikėtina, kad jūsų šuo labiau susitelks į savo dubenį, o ne į lėkštę.